kebelduoti


kebelduoti
kebeldúoti, -úoja, -ãvo intr., kèbelduoti, -uoja, -avo 1. nevikriai eiti; šlubuoti: Kebeldúo[ja] kūdikis, kad eina rėplomis, arba ubagas su krukiais po pažastėmis J. Kèbelduoja kaip koks kebelda Rs. Žiūri – iš antro galo sodžiaus siuvėjas šlubas gatve bekebelduojąs Žem. 2. judėti, krutėti, kabalduoti: Keblus daiktas vežant, nešant kebelduo[ja] – kebeldai, kebeldai J. \ kebelduoti; atkebelduoti; įkebelduoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • atkebelduoti — intr. kebelduojant ateiti: Atkebelduoja žilaūsis senis rš. kebelduoti; atkebelduoti; įkebelduoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kebeldžiuoti — kebeldžiuoti, iuoja, iãvo žr. kebelduoti 1: Ar kvailas tėvas iš savo ūkio miestan kebeldžiuoti? B.Sruog. Aplamdytas Artemonas kebeldžiavo paskui jį šlubo šuns ristele rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kebezuoti — kèbezuoti, uoja, avo intr. J, BŽ129, kebezuoti, uoja, ãvo Erž 1. kepėstuoti, kapstytis, spardytis: Kad vaikas lopšyje rankas ir kojas sklaido, sako: vaikas kebezuoja Sr(Vb). | refl.: Jie jau visas pusvalandis kaip kebezuojasi Šmk. 2. eiti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kubelduoti — kùbelduoti, uoja, avo žr. kebelduoti 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įkebelduoti — intr. kebelduojant įeiti: Senė įkebeldavo į pirkią rš. kebelduoti; atkebelduoti; įkebelduoti …   Dictionary of the Lithuanian Language